Istorija
RIGHETTO studija buvo įkurta 2004 metais architektės ir menininkės Editos Righetto iniciatyva.
Studijos identitetas formavosi Lietuvos ir Italijos kultūrinėje sankirtoje.
Svarbią įtaką studijos kūrybinei krypčiai turėjo ir Editos Righetto akademinis išsilavinimas tekstilės meno srityje. Šiandien medžiagiškumas RIGHETTO projektuose vertinamas ne kaip apdailos klausimas, bet kaip vienas pagrindinių architektūrinės patirties formavimo elementų.
Architektūra, interjero dizainas ir menas tapo trimis disciplinomis, formuojančiomis studijos kūrybinį pagrindą.
Per daugiau nei du dešimtmečius veiklos studija sukaupė patirtį tiek gyvenamosios, tiek visuomeninės architektūros ir interjero srityse. Skirtingų mastelių projektai leido nuosekliai plėtoti požiūrį, kuriame architektūra suvokiama kaip vientisa sistema, jungianti žmogų, erdvę ir aplinką.
RIGHETTO yra ne tik projektavimo studija, bet ir aktyvi architektūros bei dizaino kultūros puoselėtoja.
Per savo veiklos laikotarpį studija aktyviai prisidėjo prie šiuolaikinės dizaino kultūros sklaidos Lietuvoje, inicijuodama profesinius dialogus, pristatydama tarptautines dizaino idėjas ir stiprindama ryšį tarp Lietuvos bei Europos architektūros ir dizaino bendruomenių.
Editos kūrybinį pagrindą sudaro dešimt metų akademinių studijų: šešeri meno studijų metai, apėmę tekstilę ir tapybą bei užbaigti magistro laipsniu, ir ketveri architektūros studijų metai. Šios disciplinos jos praktikoje nuolat papildo viena kitą: tapyba ugdo spalvos ir kompozicijos pojūtį, tekstilė – jautrumą medžiagai, faktūrai ir rankų darbui, o architektūra suteikia erdvinę struktūrą ir visumos suvokimą.
Studijų metais jos dėstytojai buvo ryškūs Lietuvos kūrėjai: tapytojas Arūnas Vaitkūnas, skulptoriai Stasys Žirgulis ir Robertas Antinis, architektai Rimvydas Palys ir Algirdas Kančas, tekstilės menininkė Laima Oržekauskienė ir kiti. Mokymasis iš skirtingų sričių menininkų ir architektų padėjo formuoti savarankišką, daugiadisciplinį kūrybinį požiūrį.
FILOSOFIJA
Namai nėra objektas.
Namai yra būsena.
Architektūra ir interjeras nėra vien forma, estetika ar funkcija.
Erdvė veikia žmogų kur kas giliau. Ji formuoja mūsų savijautą, emocijas, mintis ir kasdienybės ritmą. Ryšys tarp šviesos, medžiagų, tekstūrų, spalvų ir proporcijų kuria atmosferą, kurią jaučiame dar prieš ją suprasdami. Svarbiausi tampa ne pavieniai elementai, o jų tarpusavio santykis ir rezonansas, kurį jie kuria su žmogumi.
Kuriame erdves, kurios sensta kartu su žmogumi. Erdves, kurios nepraranda savo vertės keičiantis madoms, tendencijoms ar gyvenimo etapams. Jose svarbus ne momentinis įspūdis, o ilgalaikis ryšys – ryšys, kuris stiprėja laikui bėgant ir perduodamas iš kartos į kartą.
Žmogus visuomet išlieka svarbiausia erdvės dalimi. Interjeras turi leisti sustoti, kvėpuoti, skaityti, klausytis muzikos, stebėti dienos šviesos kaitą, būti su artimaisiais ar mėgautis tyla. Kokybiška aplinka nepastebimai gerina gyvenimo kokybę ir suteikia vietos tam, kas iš tiesų svarbu.
Žmogiškas mastelis
Kiekviena erdvė prasideda nuo žmogaus. Nuo jo gyvenimo būdo, įpročių, ritmo ir santykio su aplinka.
Namai neturi uždaryti žmogaus. Jie turi suteikti laisvę. Kaip ir gamtoje, čia nėra nieko agresyvaus ar dirbtinai surežisuoto. Viskas egzistuoja natūralioje pusiausvyroje.
Nesiekiame kurti architektūros ir interjerų pagal universalias formules ar trumpalaikes tendencijas. Kiekviena erdvė formuojama individualiai, atsižvelgiant į vietą, šviesą ir žmogų. Kaip tapyboje, svarbus ne atskiras potėpis, o visa kompozicija.
Kasdieniai ritualai nusipelno tiek pat dėmesio, kiek ir architektūra.
Rytinės kavos puodelis. Knyga vakare. Saulės spindulys ant sienos. Pokalbis prie stalo. Tylus šešėlio judesys.
Būtent šios detalės kuria tikrąją gyvenimo kokybę.
Laikas ir erdvė
Vertingiausi sprendimai gimsta iš jautraus santykio su žmogumi, vieta ir gyvenimo būdu. Ne iš noro nustebinti, o iš noro sukurti aplinką, kuri išliktų prasminga daugelį metų.
Mus visada domino ne tik tai, kaip erdvė ar daiktai atrodo.
Mus domina tai, kaip jie leidžia jaustis ir kokį santykį kuria.
Kai architektūra tampa natūralia gyvenimo dalimi, jos nebereikia aiškinti. Ji tiesiog veikia. Kuria ramybę. Įkvepia. Leidžia susikaupti. Suteikia vietos gyvenimui.
Gražiausi interjerai yra tie, kurie nėra surežisuoti.
Tokiose erdvėse atsiranda tai, ko šiandien dažnai trūksta labiausiai.
Laikas.
Tyla.
Ir galimybė tiesiog būti savimi.
03 / Metodologija
PROJEKTAVIMO METODOLOGIJA
- Projektų valdymo sistema
RIGHETTO dalyvauja visuose projekto etapuose – nuo pirminės koncepcijos iki galutinio projekto įgyvendinimo.
Kiekvienas projektas koordinuojamas kaip vientisa sistema, kurioje architektūriniai, interjero, techniniai ir gamybiniai sprendimai vystomi lygiagrečiai. Studija glaudžiai bendradarbiauja su gamintojais, menininkais, amatininkais, inžinieriais ir rangovais, užtikrindama tiesioginį ryšį tarp idėjos, medžiagos ir galutinio rezultato.
Projektų valdymo sistema apima projektavimą, biudžeto planavimą, medžiagų parinkimą, tiekimo koordinavimą, gamybos priežiūrą ir įrengimo procesus. Dėl šios priežasties projektai vystomi nuosekliai – nuo pirmųjų eskizų iki visiškai įrengtos ir naudojimui paruoštos erdvės.
- Žmogus
Projektas prasideda nuo gyvenimo įpročių ir erdvinio scenarijaus identifikavimo.
Vertinami kasdieniai judėjimo maršrutai, gyvenimo būdas, socialiniai santykiai, privatumo poreikis ir žmogaus santykis su aplinka. Analizuojama, kaip žmogus gyvena, juda, dirba, ilsisi ir patiria erdvę.
Kiekviena erdvė formuojama ne pagal universalius modelius, o pagal konkretaus žmogaus gyvenimo ritmą ir poreikius.
- Šviesa
Analizuojamas proporcijų ir natūralios šviesos santykis.
Vertinami tūriai, aukščiai, perspektyvos, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir natūralios šviesos poveikis skirtingu paros bei metų laiku.
Natūrali šviesa suvokiama kaip viena svarbiausių architektūrinių medžiagų, formuojančių atmosferą, erdvės identitetą ir žmogaus savijautą.
- Vieta
Nustatomi konteksto sluoksniai.
Vertinamas santykis su kraštovaizdžiu, urbanistine aplinka, esama architektūra, kultūriniu ir istoriniu kontekstu. Projektas suvokiamas kaip platesnės sistemos dalis, todėl architektūrinė kalba formuojama atsižvelgiant į vietos charakterį ir jos tapatybę.
Kontekstas tampa vienu pagrindinių projektavimo parametrų.
- Erdvė
Formuojama erdvinė hierarchija ir judėjimo struktūra.
Nustatomi pagrindiniai judėjimo maršrutai, vizualinės ašys ir erdvių tarpusavio ryšiai. Vertinamas santykis tarp viešų, pusiau privačių ir privačių zonų, kuriama logiška ir natūrali erdvių seka.
Tikslas – sukurti aiškią ir harmoningą erdvinę struktūrą.
- Medžiaga
Vertinamos medžiagų savybės ir jų senėjimo procesas.
Medžiagos pasirenkamos pagal jų autentiškumą, ilgaamžiškumą, taktilines savybes ir gebėjimą laikui bėgant įgyti papildomos vertės. Jos suvokiamos ne kaip apdaila, o kaip architektūros dalis, formuojanti erdvės charakterį ir jos santykį su laiku.
- Detalė
Užtikrinamas medžiagiškumo ir detalių nuoseklumas.
Vertinamos medžiagų sandūros, paviršių susikirtimai, šešėlių linijos, proporcijos ir konstrukcinių elementų integracija. Kiekviena detalė turi aiškų ryšį su bendra architektūrine idėja.
Kokybė atsiskleidžia ne tik visumoje, bet ir detalėse.
- Redukcija
Mažinamas vizualinis triukšmas.
Atsisakoma elementų, neturinčių konstrukcinės, funkcinės ar erdvinės reikšmės. Vizualinis triukšmas šalinamas ne siekiant tuštumos, o siekiant išryškinti medžiagų taktiliką, šviesos poveikį ir erdvės proporcijas.
Pirmenybė teikiama aiškumui, nuoseklumui ir harmonijai.
- Laikas
Projektiniai sprendiniai vertinami pagal ilgalaikę vertę.
Pirmenybė teikiama kokybiškoms medžiagoms, racionalioms konstrukcijoms ir erdvėms, kurios išlieka aktualios bėgant laikui. Vertinama ne momentinė išraiška, o gebėjimas kurti ilgalaikį ryšį tarp žmogaus, erdvės ir aplinkos.
Architektūra suvokiama kaip procesas, kurio vertė atsiskleidžia per laiką.
RIGHETTO projektavimo metodologija grindžiama nuosekliu tyrimo procesu, kuriame kiekvienas sprendimas vertinamas kaip vientisos sistemos dalis.
Architektūra ir interjeras nėra traktuojami kaip objektų rinkinys. Jie suvokiami kaip tarpusavyje susijusių santykių struktūra, kurioje žmogus, šviesa, vieta, erdvė, medžiaga ir laikas formuoja ilgalaikę architektūrinę vertę.
Nuo pirmųjų eskizų iki naudojimui paruoštos erdvės
RIGHETTO studija kuria sistemą, kurioje idėja, žmogus, erdvė, medžiaga ir projekto valdymas vystomi kaip viena nenutrūkstama visuma. Būtent ši dermė formuoja ilgalaikę architektūrinę vertę.
